Kazys Paulikas

Šimpanzės, sutikusios žmogų, paprastai sprunka – tai suprantama, nes dažnai santykis tarp šių dviejų rūšių atitinka aukos ir plėšrūno santykį.

Vieno dalyko tikrai niekada nesitikėtum iš šimpanzės, nepratusios prie žmogaus, – tai, kad ji, užtikusi žmones, pakviestų visas savo draugužes. Tačiau būtent taip ir atsitiko. Netrukus pasirodė antra šimpanzė. Paskui trečia. Ketvirta. Lapiją apgaubė beprotiškas spiegimas. Atrodė, kad ne D. Morganas ir K. Sans, kurie buvo mokslininkai, o būtent šimpanzės elgiasi taip, lyg būtų atradusios didelį atradimą. (Joshua Foer. Tiesa apie šimpanzes, National Geographic).

Prasidėję metai palengvėjimo verslui ir privačiam gyvenimui neatnešė. Vis tas pats dvigubas informacijos srautas. Kaip to klouno – viena veido pusė juoda, kita balta. Viena informacija – garsiai išsakyta žiniasklaidai ir viešajam sektoriui (mes kylame), kita – į stalčius ir „konfidenciali“ (ką daryti ir per kur dar galima paspausti). Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau stiprėja pojūtis, kad visa vykdoma ekonominė (makroekonominė) politika sutelkta į privatumo išstūmimą ir rizikos faktorių didinimą versle.

Kazys Paulikas

Pasitinkant naujuosius, metalinio Tigro metus, malonu peržvelgti nuveiktus darbus. Asociacijai, jos nariams, kiaulės metai buvo darbingi, produktyvūs ir labai reikšmingi. Tai organizacijos atsiradimo, pagrindų ir pagrindinių vertybių miestui bei bendruomenės žmogui formavimosi metai.

Kazys Paulikas

„Laimė tenka tam, kuris daug dirba.” Leonadas Da Vinčis

Laimė – tai turėti tai, kas suteikia malonumą būti nepriklausomu, socialiai aprūpintu ir saugiu. Saugiu dėl savo ateities, savo šeimos. Statistiniai duomenys Lietuvoje neramina:

Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės 2008 m. gruodžio pradžioje skelbė, kad Lietuvoje gyveno 3.351.730 gyventojų, o šiais metais tuo pačiu laiku jau tik 3.331.194. Liūdnai atrodo šitie skaičiai. Kiekvieną dieną mes prarandame po 56 darbingiausio amžiaus gyventojus, kas valandą daugiau kaip po du jaunus žmones, kurie gali ir neparvažiuoti pastoviam gyvenimui Lietuvoje.

Kazys Paulikas

“Daug geriau pačiam duoti, negu kito prašyti”- byloja lietuvių liaudies patarlė. Paskutiniu metu tenka nemažai bendrauti su solidžių kompanijų vadovais apie socialinį futbolo(” FC Klaipėda ” ) atgaivinimo mūsų mieste projektą . Labiausia stebina didžiujų kompanijų požiūris. Pasinaudojama visomis galimybėmis išsisukti, apeliuoti į valdybą , steigėjus ar dar kažką. O atsakingiausiai elgiasi Klaipėdos mažojo verslo atstovai, prisijungdami prie šio projekto. O kokios bendrovės Klaipėdos mieste veikia socialiai atsakingai?

Goda Aženeckaitė-Petravičienė

Šį pirmadienį vykęs susitikimas, kuriame buvo aptartos socialinės paslaugos, sukėlė daug minčių. Visų pirma, man buvo malonu matyti, kad šioje srityje dirbantys asmenys, nepaisant iš tiesų sudėtingos situacijos, vis dėlto tiki savo darbu, tiki, kad galima rasti būdų išspręsti šiai sudėtingai situacijai. Tai labai stiprūs ir pagarbos verti žmonės, atiduodantys labai daug jėgų jautriausioms mūsų visuomenės grupėms.

Kazys Paulikas

Kažkokia nevykusi man ši diena. Ryte namie pamiršau telefoną. Žinoma, bent jau pailsėjau nuo skambučių. Reikės rytoj visiems perskambinti. Toliau diena klostėsi ne ką geriau: pamiršau susitikimo laiką su darbo biržos vadovu. Net keista, bet kažkaip pažiūrėjęs į darbotvarkę, pamaniau, kad susitikimas – kitu laiku. Bet tuo nuotykiai dar nesibaigė… Sutartu kitu laiku vistiek neatvykau tiksliai, nes neradau adreso. Naikupės 27A, jeigu kam reikėtų darbo biržos ir dar nežinote kur ji yra, tai šiuo adresu pažymėtas pastatas yra už Žvejų rūmų, buvusiame vaikų darželyje. Visgi, įstaiga galėtų iškabinti kokią nuorodą iš pagrindinės gatvės, nes, įtariu, tokių kaip aš, kurie ieško po 20 min.,būna daug. Aišku, kiti pašmaikštautų “kam reikia, tas tikrai ras”…