Daug diskutuojama apie žaliuosius plotus, želdinius ir rekreacines zonas mūsų mieste. Ar pakankamai mes turime žaliųjų plotų? Daugelio manymu, Klaipėdoje šiuo klausimu nėra blogiausia situacija. Daugiau diskutuotinas klausimas apie šitų želdinių, žaliųjų plotų priežiūrą ir gėlynų kokybę. Daugelyje vietų galime džiaugtis, kad viešose vietose esantys gazonai miesto administracijos iniciatyva yra nupjauti. Ir tik tiek… tokia ir priežiūra. Centrinėse miesto vietose geriau – auga menkavertės gėlės. Taigi turime žalių plotų. Parkai, taip juose yra medžių – paprastučių, seniai augančių, sutvarkytų, bet tikrai ne tokių, kurie galėtų būti vadinami parko medžiais. Tam reikia priežiūros – medžių atsodinimo, suolelių sutvarkymo.

Trumpai apie tai, kaip būna, kai vagiama ir už tai nieko nebūna…

Parašyti paskatino uostamiesčio dienraščio „Klaipėda“ antraštė „Klerkas teisme neišsisuko“. STT pradėtas tyrimas, kuris peraugo į bylą, pasiekė teismą. Viskas kaip ir tvarkoje, tik pažiūrėjus į tos dienos dienraščio nuotrauką ir smagiai nusiteikusį valdininką, kyla daug vidinių prieštaravimų.

Pagaliau ir pajūrio regionas paragavo šiltų saulės spindulių. Jau kelias savaites šiltais orais galėjo džiaugtis Vilniaus miesto gyventojai – kita Lietuvos pusė. Bet paskutinę savaitę pagaliau atšilo, vasara atėjo ir į mūsų miestą. Ta pačia proga Klaipėdos senamiesčio verslininkai organizavo visiems gyventojams šventę, pavadindami tai vasaros sezono atidarymu. Asmeniškai aš esu labai pasyvus senamiesčio verslininkų organizacijos narys. Kai kurių abejonių kartais kyla dėl organizacijos tikslų ir siekių, bet, kita vertus, kai kurie darbai daromi nuoširdžiai miestui ir tai pagirtina. Kiekviena asociacija ar viešoji įstaiga gali būti naudinga miestiečiams, nes jie judina tuos, kurie miega arba labai gerai apie save galvoja.

Prasidėję metai palengvėjimo verslui ir privačiam gyvenimui neatnešė. Vis tas pats dvigubas informacijos srautas. Kaip to klouno – viena veido pusė juoda, kita balta. Viena informacija – garsiai išsakyta žiniasklaidai ir viešajam sektoriui (mes kylame), kita – į stalčius ir „konfidenciali“ (ką daryti ir per kur dar galima paspausti). Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau stiprėja pojūtis, kad visa vykdoma ekonominė (makroekonominė) politika sutelkta į privatumo išstūmimą ir rizikos faktorių didinimą versle.

Ateinantys Baltojo Tigro metai atsineša ir naujus mokestinių įstatymų pakeitimus. Verslo naudai pakeisti visi trys svarbiausi Lietuvos įstatymai: Pelno, Pridėtinės vertės ir Gyventojų pajamų mokesčio. Gal jie ir pavėluoti, bet geriau vėliau, negu niekada.

Siauroje tamsioje gatvelėje plėšikas sustabdo nejauną vyrą ir pareikalauja atiduoti visus pinigus.

- Nepatariu Jums to daryti- atsako pastarasis, -aš dirbu Vyriausybėje.

-Šit kaip, tada atiduok mano pinigus…

Moterys yra kaip paskola: ne mažiau kaip 30-čiai metų ir po kelis tūkstančius litų per mėnesį

Moterys yra kaip kelių policininkas: prikalba nesąmonių, sugadina nuotaiką, paima pinigus ir dar kaltas lieki.

Moterys yra kaip profesorius per egzaminą: lyg ir mokeisi, lyg ir ruošeisi, o jis ima ties kokia smulkmena ir prigauna.

Kazys Paulikas

Vaikšto liūdnas, lyg žemės prisipirkęs… Šiomis dienomis tokie ir panašūs juokeliai labai madingi. Esame toje stadijoje, kai jau nebedaug kas gąsdina. Juokaujame patys apie save, apie situaciją, kuriuoje atsdūrėme. Pasaulinė ekonominė situacija palietė visus, daugelį – ne iš gerosios pusės. Mums ekonominis patikrinimas, tikriausia, būtinas. Tada suprantame klaidas ir jų kainą. Bet ar galima pasimokyti šiandien iš šios situacijos?