Nusišypsokime

Liaudies išmintis: kas anksti keliasi, tas dar negavo atleidimo lapelio…

Teisėjas atsakovui:

-Na, gerai, jūs išdėstėte faktus. O kaip buvo iš tikrųjų?

-Defoltas- tai kai nėra pinigų?

-Defoltas- tai kai pinigai buvo. Kai jų nėra – tai paprasčiausiai gyvenimas

(AAM aktualijos.)

Prasidėję metai palengvėjimo verslui ir privačiam gyvenimui neatnešė. Vis tas pats dvigubas informacijos srautas. Kaip to klouno – viena veido pusė juoda, kita balta. Viena informacija – garsiai išsakyta žiniasklaidai ir viešajam sektoriui (mes kylame), kita – į stalčius ir „konfidenciali“ (ką daryti ir per kur dar galima paspausti). Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau stiprėja pojūtis, kad visa vykdoma ekonominė (makroekonominė) politika sutelkta į privatumo išstūmimą ir rizikos faktorių didinimą versle.

Pirmiausia, nuo šių metų įsigaliojo naujos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos. Kiek pamenu, šio įstatymo nuostatų pakeitimai inicijuoti „verslo sąlygų palengvinimui“. Perskaičius pakeitimus, kyla visai kitokios mintys. Pavyzdžiui:

Visos uždarosios akcinės bendrovės privalės tvarkyti akcininkų sąrašus ir iki spalio 1d. juos  pateikti Juridinių asmenų registrui.  Privati informacija apie akcininkus tampa vieša ir prieinama visiems, kas pageidauja, tame tarpe ir konkurentams.

 Anksčiau vykdant akcijų pardavimą ar emisiją, jų įsigijimui  akcininkai turėjo  pirmumo teisę, dabar ši teisė naikintina. Akcininkai gali patys numatyti,  kas ir  kaip įsigis jų  akcijas.

Įmonėms registracijos pažymėjimai nebebus išduodami. Kas norės, galės gauti išrašą, kad jie įregistravo įmonę.

Juridinių asmenų registrui nebereikės  pateikti vadovų, turinčių teisę pasirašyti įmonės vardu, pavardžių ir jų parašo pavyzdžių. Pačioms Bendrovėms reikės pasirūpinti vadovo parašo saugumu.

Tai tik keletas pavyzdžių.  Nei vienas nėra susijęs su verslo sąlygų ir aplinkos gerinimu (gal tik įstatinio kapitalo formavimas steigiant UAB). Tai labiau susiję su biurokratizmo sąlygų didinimu (akcininkai patys savo dokumentuose turės aprašyti bendrovės valdymo juridines procedūras. Bet juk tam reikia tam tikrų specializuotų juridinių ir finansinių žinių. Ar visi jas turi? Vėl papildomos išlaidos, kitaip sumokėsi  visu savo  verslu),  ir su verslo rizikos didinimu. Jei tu tikrai steigi bendrovę, nori  vystyti savo originalią idėją versle, normaliai dirbti ir plėstis, tai reikės papildomai apmąstyti verslo  informacijos apsaugą,  konfidencialumą, apskaitą ir dar labiau nepasitikėti bet kuriuo, kuris pasidomės, kaip einasi tavo verslas. Žinant Lietuvos verslo nacionalinius ypatumus, lengva nebus.

Pasikeitė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), Pelno mokesčio (PM) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įstatymų nuostatos. Pakeitimai buvo atliekami „siekiant sumažinti biurokratizmą ir paspartinti duomenų surinkimą“. Nesiveliant į gilias diskusijas, tiesiog šypsena nušvinta veide, kai  pamatai, kad :

1. PVM deklaracija (pagrindinis dokumentas apskaitant šį mokestį) pasipildė keturiomis papildomomis eilutėmis, prisidėjo dar viena papildoma forma, jei Jūsų įmonė bendradarbiauja su ES, atsiranda  privaloma VMI administratoriaus įsakymu patvirtinta forma (finansininkų sutrumpintai vadinama  VA-11). Ir visos trys formos privalo tiksliai, skirtingais pjūviais,  parodyti kiekvieną verslo centą.

2. PM įstatymas taip pat pilnas naujovių: pradedant  pelno  mokesčio tarifu, baigiant „patobulinta“ metine  Pelno mokesčio deklaracija

3. GPM naujovės tiesiog pribloškė. Jau pereitais metais priimtas mokestis už pajamas natūra sukėlė masines verslo  atstovų  diskusijas. Šis ekonominis – mokestinis stebuklas buvo atidėtas iki šių metų sausio 1d. ir  valstybės institucijų vadovai viešuose pasisakymuose žadėjo jį supaprastinti. Šiemet jis įsigaliojo, bet toks pat, nepakeistas. Taip ir liko neaišku, tai kas vis tik yra tos pajamos natūra. Juk jas kiekvienas gali suprasti pagal savo išsilavinimo lygį.

Pagal įstatymo nuostatas, yra tik keturios pozicijos, ką  galima priskirti „pajamos ne natūra“.  Į įmonę atėjęs inspektorius pajamoms natūra gali priskirti kompiuterį, kuriuo naudojasi darbuotojas (nes jis pasitikrino savo asmeninį elektroninį paštą), higienos priemones (muilą, popierinius rankluosčius, juk galima ir be jų apsieiti), telefonus, interneto paslaugas, transporto priemonę (atskira diskusija), vandenį (jei norite gerti – nusipirkite geriamo vandens parduotuvėje), t.y. bet kas, neįeinantis į tų 4 grupę, gali būti (pabrėžiu gali būti) priskirta darbuotojo  pajamomis natūra, apmokestinta ir dar priskaičiuota  bauda. Viskas prilauso nuo tikrintojo sveiko proto dydžio. Finansininkas kiekvienam įvykiui dabar rašo pažymas ir raštus. Juk vadovas nepildys lengvojo automobilio  kelionės lapų kurui nurašyti, nerašys su kuo ir kur pietavo, kam įteikė suvenyrą, ką veikė komandiruotėje ir pan.). Įstatymų vykdymas yra finansininko reikalas. (Nesvarbu, kad tai yra grynai finansininko kūrybinės gyslelės dydžio reikalas). Taip mąsto 99% vadovų. Jei atėjęs inspektorius nubaus įmonę, bus kaltas tik finansininkas. Nesvarbu, kad mūsų visi įstatymai turi tam tikrus nacionalinius ypatumus ir finansininkas nebepajėgus juos vykdyti ir nebespėja susigaudyti ištisiniuose įstatymų pakeitimuose. (Mūsų įstatymuose vienas sakinys – iki penkių eilučių teksto, o pats įstatymas iki trisdešimt lapų). Nespėja finansininkai suprasti kaip vykdyti įstatymo pakeitimą, jis jau vėl tikslinamas ir keičiamas.

Tai tik keletas pastebėjimų apie padarytus pakeitimus pagrindiniuose įstatymuose. O kur dar kas mėnesį pildoma nauja Sodros forma (buvo ketvirtinė, „biurokratizmui mažinti“ buvo patvirtinta mėnesio), Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio specifika ir niuansai.

Reziumuojant  šių dienų vyriausybės vykdomas ekonomines  finansines  procedūras „verslo sąlygų gerinimui“ valstybės mastu peršasi kelios išvados:

• Visi pagrindinių įstatymų  pakeitimai nukreipti į procesų, vykstančių įmonėse, kontrolę ir į bet kokios  informacijos paviešinimą, t.y pažeistas įmonės konfidencialumo ir privatumo principas.
• Pakeistos įstatymų nuostatos išprovokavo papildomus darbo jėgos ir verslo procesų kaštus. Pažeistas pagrindinis finansų valdymo principas minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalią  naudą.
• Vienas iš pagrindinių finansų valdymo principų – tiesioginė  mokesčių įtaka piniginiams srautams – turi neigiamą poveikį apyvartinėms lėšoms. Mažina jas.
• Visos naujos įstatyminės nuostatos palengvino stambaus kapitalo įmonių mokestinę naštą. Smulkus ir vidutinis verslas paliktas išgyventi sena tvarka (priimta 2009m.), papildomai pridedant biurokratinių procedūrų (privalu įrodyti, kad  jūs negavote jokios naudos sau. Kyla klausimas: kam kuriamas verslas – ar dėl valstybei mokamų mokesčių, ar dėl savirealizacijos). Pažeistas finansų valdymo piniginių srautų principas.  
• Trūksta vykdomos ekonominės politikos pastovumo
• Milžiniškas atotrūkis tarp realiai  rinkoje vykstančių procesų ir valstybinių institucijų supratimo apie juos, ypač kai  priimamos  įstatyminės  nuostatos.
• Nepatikimos sąlygos  verslo plėtrai  ir investavimui. Dažna  ekonominių įstatymų kaita pažeidžia įmonės strateginių planų vykdymą ir siekiamybę.

Verslas yra gyvas procesas. Labai viliuosi, kad vis tik išgyvensime. Kad ir apipjaustyti, randuoti, bet išgyvensime.

Pagarbiai, Jovita Bikienė