Praėjusią savaitę asociacija “Mano miestas Klaipėda“ paminėjo savo antrąjį gimtadienį. Jauki, graži šventė įvyko Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, į kurią asocijuoti organizacijos nariai pakvietė įvairius klaipėdiečius – tiek politikus, tiek visuomenės veikėjus, kitų visuomenių organizacijų atstovus, bei asociacijos draugus.
Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys. J.V.Getė.
Deja, deja… mane vargina tos mintys. Apie sportuojančius vaikus ant suplyšusios vaikų futbolo mokyklos dangos, apie vienintelį nepakartojamą baseiną, kuris daugiau žalos greit atneš negu naudos… Negaliu suprasti byrančių dramos teatro ir muzikinio teatro sienų vaizdo… Ar mes tik kiek esame verti? Vargina mintis apie sporto vadovo darbą, bet ar ne daugiau yra atsakingų žmonių, kurie,visgi, galėtų turėti iš esmės kitokį požiūrį į savo miestą. Ir tikrai esu įsitikinęs, kad nėra taip, kad jie nemyli savo gimtojo miesto. Paprasčiausia, nėra lengva mobilizuoti darnią komandą, priimti atsakingus sprendimus ir pradėti pagaliau dirbti miestui ir jo žmonėms. Juos tiesiog už kojų laiko senoji sistema, stereotipai ir gal net pamąstymai: argi gali būti kitaip.
Štai ir sulaukėte progos, kai galima jau mąsliau šnektelti apie šio pasaulio daiktus ir žmones. Įsivaizduoju, kaip šiurpsta visi penki nepriekaištingai išlavinti Jūsų pojūčiai, ištikti nuobodžiausio pasaulyje žanro gedulingų jubiliejinių odžių, litanijų, lamentacijų tutti.
Nepastebėjau ar bobų vasaros saulė šį rudenį pabronzino Klaipėdos svyruonėlius beržus. Nepastebėjau ar žmonės gatvėse šiemet vėl taip pat nesišypso. Nacionaliniai kenčiančių rūpintojėlių veidai atbukina visus stebėjimosi pojūčius ir sunaikina bet kokį komunikavimo ir kontaktavimo su sociumu jausmą.
Atostogos trukusios dvyliką dienų po senąją Europą, suteikė ne tik malonių akimirkų bet ir naujų pamąstymų. Automobiliu aplankytas Milanas, Livornas, Roma, Salzburgas, Hamburgas. Grįžęs iš kelionių visada parsivežu naujos energijos ir kitokio matymo. Ypatingai yra ko pasimokyti iš senojo žemyno. Keliavęs esu tikrai nemažai… Būdavo, kad per metus išvykdavome į 2-3 verslo ir pramogines keliones. Visa, ką kūriau, dariau paskatintas galimybės matyti kaip gyvena kiti ir žinojimo, kad viskas yra padaroma. Teikti geresnę paslaugą, sukurti įdomesnį produktą ar pateikti kai ką “kitu kampu”.