Partijose, kaip  visada, verda vidinės kovos. Kandidatai  grupėmis  po penkis ir pavieniui bando rinkėjams pateikti save geriausiu kampu. Kiekvienoje  partijoje  yra visokių kandidatų: ir  teistų, ir nuoširdžių, ir teisingų piliečių. Yra ir populistų, mokančių kalbėti daug, gražiai ir apie nieką. Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiau tai, kaip siekiama valdžios. Tiesiog kai kurie  atskirų partijų ir kandidatų poelgiai perlipa visas normas, padorumo ir garbės ribas. Tas noras patekti į valdžią bet kokia kaina.

Šiandieną asociacijos nariai susirinkę diskutavo apie artėjančią dieną, kai turėsime išreikšti savo pilietinę valią, išsirinkti kandidatą ir balsuoti. Aiškiai įsivardinome, kad reikia paskatinti  padirbėti miestiečius, pasirenkant  kandidatus, ir įvertinant  potencialias to kandidato galimybes. Potencialą jo, kaip asmens: gebėjimą  veikti miesto labui,  viešai išsakyti savo ir rinkėjų nuomonę, charakterio savybes, atstovėti neigiamus sprendimus ir balsuoti taip, kaip naudinga miesto visuomenei. Kandidatas turi ne tik norėti, tačiau ir gebėti tarnauti bendruomenei, nepasiduoti senbuvių spaudimui vėl tvarkyti miestą taip, kaip anksčiau.

Pokyčiai – reikalingi, tiesiog  būtini  miestui. Ir tai gali padaryti tik  ambicingi ir save gerbiantys garbūs miesto  bendruomenės nariai.

Grįžkime prie politikų garbės ir orumo, kas mane nustebino šiuose rinkimuose. Šiaip matę esame visokių politinių rinkiminių triukų, bet susidūrėme  su vagyste tiesiogiai. Ir pavogė konservatoriai. Tiesiog  pavogė MŪSŲ asociacijos ženklą  ir  vardą. M. Usonis, K. Gabšys, V.P. Mickus, N. Čapas ir E. Odebrecht pasinaudojo juo  patalpindami į savo rinkiminius lankstinukus, rašydami, jog mes, asociacija „Mano miestas Klaipėda“, remiame  juos.

Ką mes darysime dėl savo garbės ir orumo įžeidimo, tai kitas reikalas. Žinau tik vieną, kad niekada negalėsiu balsuoti už tokią organizaciją, kuri gali taip  pasielgti . Raginsiu ir kitus tai padaryti, nes  negali būti valdžioje tokie žmonės, kurie vagia kitų vardą, pasisavina dorų piliečių nuveiktus darbus ir prisišlieja prie jų, patys nebuvę organizacijoje bei nedalyvavę  jos vykdomose  miesto akcijose.

Mes dar praeitų metų pradžioje viešai pasisakėme, kad kaip organizacija, mes  nedalyvausime politikoje, neremsime jokių partijų, sieksime visada būti auksčiau politikos, toleruodami visų partijų dorus, sąžiningus politikus. Mes turime tokie likti ir būti tarp valdžios, valdininkų, organizacijų ir piliečių. Būdami nepriklausomi, mes padarysime miestui daugiau.

Sėkmingų mums visiems rinkimų, tegu pagaliau Klaipėdą pradeda valdyti tokios jėgos, kurios ves miestą į progresą, augimą ir klestėjimą. Aš vis dar tikiu!!!

Vakar įsigaliojus 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui Nr. XI-1037 „Dėl 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų”, 2011 m. vasario 27 d. prasidės Savivaldybių Tarybų rinkimų politinė kampanija. Prasidėjo neramus laikas partijos vadovybėms: reikia programas pateikti, komandą parodyti ir  atlikti pagrindinį darbą – laimėti rinkimus. Dažnai tai pasakoma garsiai, tiesiog tai – politikų sąmonėje. Tikslas ir siekis – laimėti rinkimus, o gal aš klystu?

Kad mes visi geriau suprastume politikus, jų programas, pamatytume jų pagrindinius komandos narius ir siekius, sužinotume, kodėl  jie nori tapti Tarybos nariais, asociacija “Mano miestas Klaipėda“ vakar pradėjo  apskritojo stalo diskusiją „Kaip gyvensi, Klaipėda?“.

Kodėl svarbu rinkimai, ir kaip mes tai suvokiame? Tai – tiesiog  mūsų pareiga ir  atsakomybė. Turėdami piliečio pasą, turime atsakingai ir vieningai atlikti pareigą… Lietuvos galybę, jos žmonių vienybę mes laikas nuo laiko pamatome (kad ir nacionalinių rinktinių palaikymas).

Labai teisingai pasakė K.Kemzūra, kuris  savo rinktinę palygino su visa Lietuvos valstybe. „Mūsų rinktinė – kaip ir visa Lietuva. Mes istorijoje išgyvenome labai daug sunkių momentų, bet ištvėrėme, išlikome. Tas pats ir su komanda. Jūs galite mus sumušti, galite prieš mus laimėti, tačiau niekada nesunaikinsite“, – dėstė po pergalingo žygio strategas. Manau mes, bendruomenė, turime būti vieningi ir labai aktyvūs rinkdami geriausius iš geriausių, kurie gins miesto piliečius, išklausys visuomeninių organizacijų patarimus, sukurs pagaliau miestui  viziją  ir pradės pergalingą žygį link gražiausio ir ekonomiškai stipriausio miesto…

Tikrai  jums tai  atrodo optimistiška, bet pradėkite tikėti savo ateitimi, aktyviai domėkitės politikais ir atrasite tuos, kurie verti  jūsų balso.

O diskusijos  su Lietuvos Rusų Sajunga apie jos  požiūrį  ir siekius, kuriuos jie išdėstė vakar, buvo įdomu paklausyti. Neagituosiu ir nepeiksiu, tiesiog reikia paklausyti. Kai žmonės kalba, jie daugiau ar mažiau pasako, ko jie nori ir ką gali duoti miestui.

 Toks diskusijos pavadinimas ir jos  apskritas stalas, kurio dalyviai – vienas jaunimo atstovų valdininkas, politologijos dėstytojas ir aš.  Deja, teko atlaikyti diskusiją ir bendravimą vienam.

Pradžioje, kai sulaukiau Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos atstovo Sauliaus skambučio, tokia diskusija man pasirodė šiek tiek neprasminga. Esu giliai įsitikinęs, kad  kiekvienas žmogus valstybėje turi ne tik poreikį  reikalauti iš tėvynės, bet ir atlikti vieną ar kitą pareigą. Viena iš tokių pareigų – sulaukus tinkamo amžiaus, ateiti ir balsuoti. Balsuoti nėra taip jau paprasta. Kaip visada, kankina mintis “už ką“… Dažnai sakoma, jog nėra tinkamų kandidatų.

Bet kas padaryta asmens, rinkėjo, kad išsiaiškinti ir įvertinti potencialius kandidatus? Manau, rinkimų diena yra labai svarbi Klaipėdai. Tai diena, kai reikia išsirinkti atstovus savo  mieste, kurie valdys miestą ir kurs mūsų visų ateitį. Kiekviena bendruomenė gali ir privalo įtakoti savo miesto, bendruomenės likimą ir pokyčius, turėti įtakos geresniam gyvenimui. Tai galima išreikšti balsuojant, pasirenkant  tinkamus kandidatus.

 Kad suprasti už ką balsuoti? Pirmiausia reikėtų  suvokti, koks turėtų būti politikas ar atstovas. Reikia suvokti  jo potencialius sugebėjimus ir gebėjimus būti Tarybos nariu. Nesakyčiau, jog tik mokslinis titulas ar išsilavinimas svarbiausia. Svarbiausia gal net meilė miestui, o ne pačiam sau. Toliau reikėtų suvokti, kokia komanda kartu vykdys užsibrėžtus tikslus. Jeigu miesto Taryboje sprendimus priima 31 Tarybos narys, aišku, kad vienas  išrinktas asmuo  nieko tinkamo nenuveiks. Sekant toliau, svarbu jau nuveikti darbai, komandos patirtis ir gebėjimas dirbti kartu. Ir tik paskiausiai – siekiai, kaip liaudyje sakoma, pažadai. Įvertinus asmenybę, nuveiktus prasmingus darbus ir komandos darnumą bei potencialą galima tikėtis, kad numatomi darbai bus bandomi įgyvendinti.

Argi  ne todėl jaunimas nebalsuoja? Reikia išsiaiškinti už ką balsuoti ir dar fiziškai nugabenti savo kūną iki rinkimų apylinkės. Ir atlikti savo pareigą. Bet pilietiškumui taip pat reikia laiko, ir manau, vienintelis būdas pasiekti teigiamų rezultatų – kad jaunimas  ir ne tik jis balsuotų – kalbėti apie tai, išaiškinti rinkimų svarbą.

Kitaip situacija ne visada bus tokia, kokios norėtųsi. Brandesnio amžiaus piliečiai ateis balsuoti, bet ar tikrai jie gali objektyviai įvertinti, kokio pokyčio reikia miestui, ir ar nebus balsuoti  ateinantys partijų atstovai sudominti  tik savo partijų kandidatais.

Viskas mūsų rankose. Apie tai ir panašius dalykus mes bendravome 90 minučių. Gaila, nebuvo kitų kviestų atstovų – diskusija būtų buvusi dar gilesnė.

Diskusija pavyko. Kadangi į savivaldos kandidatus nepretenduoju, galėjau atvirai ir draugiškai diskutuoti nesiekdamas kažkam patikti ar formuoti kokią nors nuomonę. Man visi politikai geri, visos partijos gali būti tinkamos, tiesiog tegu ateina ir atneša miestui progresą. 

O gimtadienio proga gavau mažą medaus stiklainį nuo liberalaus jaunimo ir mano nuotaika buvo puiki. Jaunimas nėra abejingas, mes turėsime ateitį…

Vedamas smalsumo golfui ir naujam golfo  laukui Italijoje, atsidūriau Alpių papėdėje, Verese mieste. Kadangi teko matyti nemažai miestų  ir miestelių, viskas panašiai ir ten – sava bendruomenė,  valdžios ir žmonių palaikomas verslas, aišku, kad ir vietinis futbolo klubas, gyvuojantis jau net nuo 1910-ųjų. Skaitant apie miestą ir jo viziją, patiko aiškūs bendruomenės siekiai ir ateities matymas. Visgi, perskaitęs ir pamatęs kaip bendruomenė tvarkosi, kaip politikai ir gyventojai gali sutarti ir sudėlioti prioritetus bei turėti savitą veidą, negaliu napasidalinti apie tai.

Keletas  pastraipų iš Verese regiono programos, kuri vadinasi „žalia ekonomika“:

• 40 % kompanijų, gaminančių ekologinius arba žalius produktus;
• Maksimaliai išnaudoti gamtos energiją (saulės, terminę energiją ir kt.)
• Išvystyti pėsčiųjų bei dviračių takus (daugiau kaip 65 km.), juos sujungiant net  tarp ežerų.

Ir panašu, kad tai bus įgyvendinta. Jau dabar savivaldybės stogas padengtas saulės baterijomis ir taip taupoma energija. Vienos seniūnijos šildymas organizuotas iš terminės energijos, pastatai statomi iš medienos ir veikia gamykla, kuri siūlo namus iš medienos beveik nenaudojant kitų medžiagų. Visos medžiagos – natūralios, sveikos ir “žalios”.

Aišku, kad pasaulyje daug gražių idėjų ir perspektyvių miestų. Čia tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių. Man labiau norėtųsi matyti savojo miesto perspektyvinius planus ir ateities vizijas, tokias, kuriomis norėtųsi tikėti ir didžiuotis. Turime istoriją, norisi ateities ir vizijos.

Lieka viltys…  Jau pavasarį turėsime naujus politikus, kitas programas ir, galbūt, kitokį požiūrį į miesto, kuriame gyvename, ateitį.

Šios dienos asociacijos valdybos posėdis buvo skirtas būtent peržiūrėti steigimo metu išsakytas mintis, surašytas ir patalpintas elektroninėje erdvėje. Pripažinsiu sau, buvo paskubėta tuo steigiamuoju laikotarpiu, ne viskas apgalvota. Visuomeninėms organizacijoms ypač reikalingas  laikas ir ištekliai. Idėjų, inovacijų, pasiūlymų mes visi kupini, tik tam reikia laiko ir žmogiškojo faktoriaus, kas tai gali padaryti. Taip pradžioje buvo ir su tikslais, vizijos ir misijos užrašymu. Viduje viskas buvo, tačiau užrašėme mažiau ir ne taip kaip jautėme.

Bet grįžkime prie valdybos posėdžio ir  pagrindinių vertybių, vizijos, misijos peržiūrėjimo.

Organizacijos, kokia  ji bebūtų, misija – gyvavimo esmė, pagrindinis tikslas ir prasmė. Kaip ir prieš tai buvusius posėdžius, džiugina nuoširdumas, visų dalyvavusių valdybos ir asociacijos narių  įsitraukimas į bendrą reikalą.

Kartais organizacijų motyvai, siekiai, netgi vertybės pasikeičia, transformuojasi. Kartais nutinka tokių dalykų, kai pradžia būna vienokia, o vėliau, nors ir  buvo  nukrypta tik keletas milimetrų, per ilgesnį laiką šis  nukrypimas pasidarė  labai didelis nuo pagrindinio kelio. Man malonu, kad mes, asociacijos vadovybė ir pagrindiniai senbuviai nariai, matome, mąstome taip pat, kaip ir prieš dešimt mėnesių. Norėčiau pažymėti, jog matome daug daugiau, viską suprantame daug giliau ir siekiai transformavosi į žymiai gilesnę prasmę: organizacijos veikimo ir siekių prasmę. Mes užaugome ir augame ne tik kiekybine prasme, augame ir  kokybine, miestui ypač naudinga, prasme.

Nevyriausybinių viešųjų organizacijų misija ir veikla visada privalo būti nukreipta  į tokią veiklą, kuri reikalinga ir būtina būtent šiuo laikotarpiu. Mes tikrai jaučiame tą poreikį, ir tai dar labiau sustiprina esamos valdžios reakciją į mus. Mes jiems labai reikalingi, nes sulaukiame dėmesio. Mes reikalingi miestui, o miesto piliečiai labai reikalingi mums. Kaip ir gamtoje, visa kas supa aplinkui yra susiję. Ateitis gali būti kitokia, reikia tik būti kartu.

Malonu, kad esame teisingame kelyje su aktyviais ir nuoširdžiais asociacijos nariais. Mūsų misija tikrai įmanoma.

Dabar pagalvokime dar kartą apie ateitį. Kokią mes matome ateitį savo organizacijoje? Kur norėtume, kad mūsų asociacija atsirastų po daugelio metų? Ar tikrai būtent to ir norime? Ar tai įmanoma? Kokios galėtų būti kliūtys ir ar mes jas galėsime įveikti? Ir dar daugelis klausimų, į kuriuos mes radome atsakymus ir tikime, kad to pasieksime ir įveiksime visas kliūtis.

Paskaitykite kitą savaitę apie tai mūsų tinklapyje, ten rasite kiek atsinaujinusius mūsų vizijos, misijos ir tikslo aprašus. Ir prisijunkite prie mūsų… Jau laikas… Miestui JŪSŲ tikrai reikia…

Vienas iš pirmųjų asociacijos inicijuotas projektas juda teisinga linkme. Jau mėnesio pabaigoje matysime respublikos A lygos rungtynes. Rungtynių būdavo ir anksčiau, nebūdavo tinkamai sudėliotos komandos. Pagaliau miestas turės futbolo komandą A lygoje. Ir dar maloniau, jog ir miesto valdžia supranta  ir palaiko sveiką iniciatyvą.

Lengva tikrai nebus: vien rungtynės sezono pradžioje Marijampolėje, mes gi neturime šiuolaikinio maniežo, tiksliau, jokio neturime. Viliuosi, kad komanda tinkamai pasirodys, kovos nuo… iki….

Asociacija jau gyvena 10 mėnesių, formuojasi gerbėjų ratas ir stoja vis nauji nariai. Žingsnis po žingsnio einame savuoju keliu, esame savimi, esame  ištikimi savo pagrindinei idėjai – kad  Klaipėda gali būti gražiausias miestas prie jūros, bet dėl to visi turėsime daug dar paplušėti.

Kaziuko mugę reklamavome ir mes per mūsų bendruomenės socialinį portalą, kvietėme ateiti. Net sulaukėme klausimų kuom mes, asociacija, žadame prisidėti prie mugės. Kartais mane nustebina tokie klausimai, ar svarbiausia mūsų asociacijos misijos dalis organizuoti renginius ir prisidėti prie visko kas vyksta Klaipėdoje. O gal vis dėlto svarbiau yra kas kita? Gal svarbiau suburti pačius protingiausius išsilavinusius  ir neabejingus miestui žmones pokyčiams. Gal pasiruošti kartu tiem pokyčiams mieste, aiškiai pasakyti, kaip jie galėtų prasidėti ir kaip vyktų pats  procesas. Gal  svarbiau suburti tokią  komandą, kuri įgyvendintų pokyčius, ir miestas pamirštų  tokius tamsius laikus, kurie yra dabar mūsų mieste.

Kai kam neaiškūs asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ tikslai? Greičiau, manyčiau, jie norėtų išgirsti aiškų asociacijos vadovybės pasisakymą apie tai, ar mes balotiruosimės į 2011 metų savivaldos rinkimus. Bet man tai kelia juoką. Kodėl toks susidomėjimas, ar mūsų nariai bandys save rinkimuose ar ne? Pirmiausia, manau, kad kiekvienas laisvoje Lietuvoje turi tokią pilietinę teisę ir man net nekyla klausimas, ar tai gerai, ar blogai. Jeigu asociacijos narys yra doras žmogus, aktyvus visuomenėje ir nori  tapti politiku, atstovauti savo miestui, prašom, reikia tik sveikinti tokį pasirinkimą. Aš tik galiu pasakyti savo pavyzdžiu, kurį gavau būdamas Tarybos nariu, kur be bendraminčių komandos ten nieko nenuveiksi, tik tuščias laiko gaišinimas.

Taigi, kaip su tais mūsų tikslais? O ar jie negalėtų  būti paprasti, atstovauti savo piliečius, aktyviai dalyvauti miesto gyvenime išsakant kitokią  nuomonę, kartais nepatinkančią valdininkams ar kai kuriems politikams. Asmeniškai tikiu, jog esame reikalingi, vien dėl to, kad vos ne kasdien  gauname prašymus prisijungti prie mūsų, reikalingi ir organizacijoms kurios kreipiasi dėl vienokio ar kitokio patarimo, reikalingi ir klaipėdiečiams, kurie gali gauti nesugadintą  tiesą, mes visada pasakysime, kas kaltas ir kaip turėtų būti.

Bet skeptikų visada buvo ir bus, džiaukimės, kad pavasaris artėja, ekonominis sąstingis po truputį  artėja prie pabaigos. Didėja šalies eksportas, įmonės randa tolimesnio gyvenimo sprendimus. Viskas juda į priekį.

Kaziuko mugė pavyko, tikiuosi, kad  namudininkų pardavimai buvo geri. Ir aš gavau dovanų nuo brolio – šaukštą(gražus rankų darbo kūrinys). Turėtume labiau parodyti savo tautos meną……

Vieno dalyko tikrai niekada nesitikėtum iš šimpanzės, nepratusios prie žmogaus, – tai, kad ji, užtikusi žmones, pakviestų visas savo draugužes. Tačiau būtent taip ir atsitiko. Netrukus pasirodė antra šimpanzė. Paskui trečia. Ketvirta. Lapiją apgaubė beprotiškas spiegimas. Atrodė, kad ne D. Morganas ir K. Sans, kurie buvo mokslininkai, o būtent šimpanzės elgiasi taip, lyg būtų atradusios didelį atradimą. (Joshua Foer. Tiesa apie šimpanzes, National Geographic).

Kartais mums atrodo, kad mes daug žinome ir suprantame, bet taip pat labai aiškiuose dalykuose kartais suvokiame, jog dar tiek daug nežinome. Šiandien, gavęs laišką iš Vilniuje įsikūrusio visuomeninio judėjimo „Ateities miestas„ vadovės, kažkodėl prisiminiau skaitytą  straipsnį apie šimpanzes iš Centrinės Afrikos miškų.

Supratau, jog tikrai jau atėjo laikas visuomeniniams judėjimams, laikas, kai visuomenė nebenori tyliai sau panosėje burnoti, kad yra negerai. Bendruomenių nariai, pasirodo, ne tik Klaipėdoje, buriasi į judėjimus, organizacijas vardan savo miesto, ateities, Lietuvos. Man taip pat kaip šimpanzei, sutikusiai žmogų miške pirmą kartą, labai smalsu, malonu ir gera, kad yra taip pat mąstančių. Kad yra tokių pat – siekiančių labai panašių tikslų, taip pat aukojančių savo brangų laiką ir einančių šituo nelengvu keliu.

Kaip ir man, taip pat ir vadovei iš Vilniaus p. Ritai, buvo malonu pasidalinti trumpais įspūdžiais apie tai, kad daug minčių ir idėjų sutampa. Tai, ką mes darome – labai panašu. Kita vertus, ar galėtų būti kitaip? Mes juk siekiame geresnio miesto ir geresnio gyvenimo savo gimtinėje. Jau po pirmų  pokalbio minučių darėsi aišku, kad galime bendradarbiauti, pasidalinti patirtimi, pasikeisti idėjomis ir padėti vieni kitiems nors jau morališkai. Ta pagalba tikrai bus reikalinga dar ne vienerius metus, nes mes esame kaip  baltos varnos (kažkodėl daugeliui labai sudėtinga suprasti mūsų veiklą). Kodėl tie žmonės organizuoja debatus dėl geresnio gyvenimo, kodėl kviečia organizacijas sėsti prie apskrito stalo ir spręsti ŽMONĖMS aktualias problemas, kodėl laisvą dieną organizuojasi kasti sniegą  senamiestyje ar grėbti lapus parke? Baltosios varnos bendruomenės sąmonėje… Ir tai – suprantama, nes daugelį  metų tokio  judėjimo nebuvo, tik viena valdžia galėjo  žinoti teisingą atsakymą. Nuo šiolei valdžios žmonės privalės įsiklausyti ir į tautos balsą, o mes jiems padėsime.

Giminingos sielos labai reikalingos, jos dar labiau motyvuoja ir padidina pasitikėjimą, kad einame  teisingu keliu.

Asociacija, matydama pusnyse paskendusį  miestą, Vasario 15 d. 12 val. ragina miestiečius išeiti į  kiemus, gatves, aikštes, skverus ir kastuvų pagalba sumažinti  sniego pusnis. Kviečiame miesto merą ir visą savivaldybės administraciją, politines partijas, įmones, mokyklų bendruomenes susijungti bendrai akcijai. Atvirai netikiu, kad ateis  kasti sniegą, ne kalbas sakyti. Pagrindinė šios idėjos esmė – bendruomeniškumo skatinimas. Porą valandų savo miestui tikrai galime skirti. Galiausia, ir kaimynus labiau pažinsime.

O kaip prasideda bendruomenės formavimasis? Gal nuo bendrų darbų? Seniau gyvendami kartu žmonės bendrai turėdavo spręsti daug daugiau dalykų, dabar, atsiradus telekomunikacijoms, internetui, taksi, nebereikia kaimyno. Pamiršai druskos ar degtukų nusipirkti, parduotuvės veikia ištisą  parą, jeigu pinigėlių daugiau turi kaimynas, tai  maistą ir  į namus atveža. Nebėra poreikio pažinti kaimyną. Bet bendruomenė, norėdama geriau gyventi savo mieste ,visgi privalo tarpusavyje bendrauti ir rūpintis savo aplinka. Aplinka plačiąja prasme. Panagrinėkime paskutiniuoju metu vis išlendančias problemas su bendrijų pirmininkais. Kaimynas su kaimynu nebendraudamas, bendrijos pirmininko nekontroliuodamas, užsiaugino gana įdomius valdytojus. Niekam neatsiskaito, net paprašyti parodyti  dokumentus,  nenori jų duoti.

Turime daugiau domėtis ne tik savo buto vidumi, turime rūpintis ir laiptine, kiemu, vaikų žaidimo aikštele, automobilio stovėjimo vieta, šiukšlių tarifais ir  jų saugojimo vietomis. Reikia būti aktyvesniems arba už jus kontroliuos kiti. O tai jau gali būti nevisai sąžiningi žmonės. Tačiau jeigu buvote pasyvus, visa kaltė ir teks jums (laiku neklausėte, nekontroliavote, tai ir vogė prie lovio priėję piliečiai).

Dalyvavimo ir aktyvumo reikia visur, taigi drąsiai galite prisijungti prie asociacijos organizuojamo sniego valymo. Panašu, kad viso sniego nenukasime ir neišvešime, bet mes pabandysime. Akivaizdu, jog ta mūsų grupelė nenuveiks visų miesto reikalų, bet mes pabandysime. Pabandysime pakeisti daug ką iš esmės….tik reikia, kad bendruomenės pilietis būtų aktyvus.

Tolesnė eiga nežadėjo ir man nieko gero. Buvo nuosekliai išnagrinėta narystės tema: kaip mes priimame, kas priima ir kaip mūsų nariai supažindinami su nario laiptelių sistema. Audringas susirinkimas visada man sukelia teigiamų emocijų. Tai – labai aiškus signalas  mums visiems nevienodai (kodėl mes esame asociacijoje). Labai svarbu pamatus statyti labai tvirtai, juolab, kai statome organizaciją  200 metų, kai kuriame ateities bendruomenės viziją, formuojame narystės, tradicijų, atskaitomybės ir atsakingumo tradicijas ir normas. Kiekvienam labai svarbu turėti ir propaguoti savo vertybes. Mūsų organizacija jau rado savąsias vertybes ir siekius. Toliau – sunkus ir ilgas darbas tas vertybes puoselėti, o dar svarbiau – įtraukti į tos organizacijos kūrimą didžiąją dalį miesto gyventojų.

Dvi valandos  prabėgo intensyviai ir audringai, kartais įtampa pakildavo iki maksimumo. Stebint iš šalies, atrodytų, kad daug ginčų, tačiau  pažįstant tuos žmones, esančius pagrindiniame fronte, jautėsi  jų  atsidavimas: mintimis ir  idėjomis savo miestui prie jūros. Jie tiki asociacija, asociacijos nariais ir tuo, kad viską galima sukurti, sudėlioti į savo lentynėles ir pasiekti tokio rezultato, kokiu  tiki miesto bendruomenė.

Pasiskirstę atsakomybėmis, vieningai sutarėme, kad esminiai dalykai – ir toliau inicijuoti procesus mieste, aktyviai didinti narių skaičių.

Gal kažkam ir atrodo mūsų svajonės miglotos, gal kažkas mano, jog mums nepakaks sveikatos, gal net dar kol kas neturi tikėjimo ar mes einame teisingu keliu. Gal šiandiena mes esame ne tokie įtakingi, kad valdininkai įsiklausytų į tai, ką deklaruojame, bet tai – tik šiandien. Mes augame ir stiprėjame kiekvieną dieną, kas minutę, aš tai jaučiu. Jaučiu augančią jėgą ir bręstančias permainas. Permainas ir pasikeitimus bendruomenės mąstyme, ką ir kaip galime padaryti. O jeigu yra dar abejojančių, jiems belieka laukti ir pamatyti…..